Organų donorystė – faktai ir mitai

Virtualioje erdvėje iškilus temai apie organų donorystę, iš karto tenka susidurti su dviem labiausiai paplitusiais požiūriais: pirmas – transplantuoti blogai, nes: tai prieš gamtą, Dievą, likimą, dar ką nors; kažkas prieš tai turi numirti; aš pats to nenorėčiau, geriau iš viso negyventi; antra – kažkur skaičiau, ar girdėjau, kad organus galima parduoti, dėl to grobiami žmonės ir pan. Lietuvoje šiuo metu donoro kortelę turi per 15 000 žmonių, tačiau nė vienas iš jų netapo organų donoru. „Išimtus“ organus galima išlaikyti gyvybingus tik keletą-keliolika valandų. Norint atlikti transplantaciją, reikia, kad organas tiktų (pvz., inkstų atitikimas 1 prie 600). Didžiulis tyrimas JAV parodė, kad sutikę paaukoti mirusių šeimos narių organus transplantacijoms, žmonės lengviau susitaiko su netektimi.

Seminaro turinys:

• mitai ir faktai apie donorystę;
• kokia gali būti donorystė?
• donorystės poreikio atsiradimo priežastys;
• donoro kortelė.

Seminarą veda:

UGNĖ ŠAKŪNIENĖ – Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos  „Gyvastis“ prezidentė. Vienas iš pagrindinių “Gyvasties” tikslų – siekti, kad atsirastų daugiau organų donorų ir būtų galima atlikti daugiau inksto persodinimo operacijų taip išgelbstint žmonių gyvybes.